Žmonės jau nuo senų senovės pajungė įvairius mikroorganizmus savo reikėms. Duona, sūriai, raugintos daržovės ir vaisiai, vynas, alus – tai seniausias pritaikymas. Paskutiniaisiais amžiais atėjų genų inžinerija ir dar praplėtė panaudojimo ribas. O kai kurie mikroorganizmai gali būti kaip tikri augintiniai, gal kažkiek panašūs į augalus 🙂 Man labai patiko kažkur pamatytas jiems sugalvotas pavadinimas – „virtuviniai grybai”. Auginu tokius tris.

Visi jie – bakterijų ir mieliagrybių simbiozės rezultatas. Tai- arbatos, pieno ir Indijos jūros ryžių grybai. Daugiau apie juos – prie kiekvieno nuotraukos.

ARBATOS GRYBAS

Atsirado taip senai, kad niekas nepamena, iš kur jis – Indijos, Kinijos, Vokietijos ar Tibeto – paplito po visą pasaulį. Tai acto rūgšties bakterių ir mielių kultūra, kuri ant mitybinės terpės sudaro į medūzą panašų, paviršiuje plūduriuojantį darinį.

Daug yra pasakojimų, mitų ir legendų apie šio grybo daromus stebuklus. Nuo seno ko tik juo negydė. Ir virškinimo sutrikimus, ir reumatą, ir podagrą, ir apsinuodijimą, ir odos ligas.

Nelabai galima rimtai priimti duomenis apie tai, kad grybo pagamintame skystyje ir daugybė mineralinių medžiagų, nes tos medžiagos iš niekur neatsiranda. Visi mineralai, esantys arbatoje, išlieka ir grybo kultūroje. O štai naudingų organinių medžiagų įvairovė – jau grybo nuopelnas. Pirmiausia tai gliukurono rūgštis, vitaminai C, B grupės, D, P. Šių medžiagų nauda detoksikuojant organizmą, saugant jį nuo infekcijų, teigiamas poveikis prieš širdies, kraujagyslių ligas yra neabejotinas. Pridėkime prie to dar fermentus (katalazę, amilazę, proteazę), organines rūgštis (acto, citrinų, pieno, oksalo), alkoholį bei kofeiną – va ir visa puokštė naudingų organizmui komponentų.

Auginti arbatos grybą nėra sunku. Tikrai galima rasti daug informacios internete, socialiniuose tinkluose. Ir gauti vieni niekai – juo noriai dalinamasi socialinių tinklų grupėse. Grybo laikymas ir gėrimo gamyba skatina eksperimentuoti. Galima jį gerti po pirminės fermentacijos, galima fermentuoti keliais etapais, eksperimentuoti su arbatos parinkimu, cukraus kiekiu, įvairiais priedais. Galima nusipirkti ir jau pagaminto gėrimo, vadinamo „kombucha”.

Bazinė terpė: iš 2 arbatinių šaukštelių uodosios arbatos užplikomas litras. Kai arbata prisitraukia, nupilama, nukošiama, pasaldinama dviem kaupinais valgomaisiais šaukštais cukraus ir įmetama grybo kultūra. Stiklainis pastatomas geriau tamsiai, kambario temperatūrosje, uždengiamas audiniu.

Toliau viskas priklauso nuo temperatūros. Jei šilčiau, jau po kelių dienų gėrimas įgauna reikiamų savybių, vėsiau – reiktų palaukti penketą ar daugiau dienų. Taip pat nelygu, kokio dydžio yra grybo kolonija.

PIENO GRYBAS

Pavadinimų yra įvairių – pieno, kefyro, Tibeto grybas. Galių sąrašas labai įspūdingas. Pieno grybas gerina virškinimo veiklą, plaukų, odos ir nagų būklę, atkuria sveiką žarnyno ir skrandžio mikroflorą po ilgalaikio antibiotikų vartojimo, pagreitina organizmo atsigavimą po peršalimo ir virusinių infekcijų, padeda gyti gastrito ir skrandžio opoms, normalizuoja kraujo spaudimą, malšina galvos skausmą, migreną, stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimo sistemos veiklą, todėl padeda numesti svorio, mažina spazmus, padeda, sergant sąnarių ligomis, nuo artrito, gerina miego kokybę, padeda išvengti nemigos, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, stabilizuoja nervų sistemos veiklą, valo kraujagysles ir stiprina jų sieneles, šalina toksinus, druskų sankaupas, atjaunina organizmą. Kiek tame yra tiesios, kiek atlikta mokslinių tyrimų, niekada labai nesidomėjau. Bet be jokios abejonės, tai vienas geriausių Tibeto vienuolių atradimų, stiprinančių sveikatą.

Sudėtis taip pat gali priklausyti nuo to, kokį naudojame pieną. Jei karvės buvo šertos pilnaverčiu maistu, kefyre bus ir daugiau mineralų. Fermentai, organinės rūgštys (folio, , vitaminai D, A (įskaitant ir provitaminą), B grupė, PP, fermentai, baltymai, polisacharidai. Žodžiu viskas, dėl ko taip vertiname kefyrą.

Auginimas paprastas. Tik reiktų įsidėmėti, kad pieno grybas nemėgsta nei šviesos, nei metalo. Todėl auginti jį reikia stikliniuose induose, o tvarkymuisi naudoti plastikinius (medinius) sietelius ir šaukštus. Maždaug 2 kaupini valgomieji šaukštai grybo grūdelių priklausomai nuo temperatūros ir riebumo per parą laiko kefyru paverčia 0,25-1,0 litrą pieno. Geriausia naudoti kuo riebesnį pieną ir ne iš tų „ilgai grojančių”, kurie laikosi šiltai pusę metų ir negenda. Pagamintas gėrimas per sietelį nukošiamas, grybo grūdeliai praplaunami tekančiu vandeniu ir ir vėl užpilami šviežiu pienu. Galima naudoti paprastą vandenį iš krano. Grybas išskiria įvairias medžiagas ir pasitvarko savo aplinkoje, išnaikindamas visus kenksmingus jam mikroorganizmus.

PIENO KEFYRO GRYBAS

Šiam grybui normalaus pavadinimo taip niekas ir nesugalvojo. „Pieno kefyras” (būtent toks pavadinimas dažniausiai vartojamas angliškoe literatūroje) – skamba mažių mažiausiai keistai. Kitas pavadinimas – Indijos jūros ryžių grybas – taip pat toks… hmmmm… nieko nepasakantis.

Grybas yra panašus į pieno grybą, tik grūdeliai skaidrūs. Maitinasi terpėje esančiu cukrumi ir džiovintais vaisiais, geriausia besėklėmis razinomis. Vienam litrui vandens imami 2 kaupini valgomieji šaukštai cukraus ir 10-20 razinų. Vietoje razinų galima naudoti džiovintas slyvas, abrikosus, figas. Eksperimentams šis grybas tinka. Du kaupini šaukštai grybo grūdelių per dvi paras kambario temperatūroje sufermentuoja litrą skysčio. Grybas nemėgsta šviesos, bet toleruoja metalinius įrankius (šaukštus, sietelius). Geriausiai jį auginti stikliniuose induose tamsioje virtuvės spintelėje. Kiekvieną kartą, baigus fermentaciją, skystis nupilamas varojimui, džiovinti vaisiai išrenkami, grybas praplaunamas tekančiu vandeniu ir užpilamas nauja terpe, įberiami džiovinti vaisiai.

Indiško jūros ryžių grybo gėrimas valo ir atjaunina organizmą, stiprina imunitetą, didina darbingumą, šalina nuovargį, normalizuoja kraujo spaudimą, nuveja depresiją ir nemigą, veikia kaip profilaktinė priemonė širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, neleidžia inkstuose ir tulžies pūslėje formuotis akmenims, mažina cukraus kiekį kraujyje.

Fermentuotame skystyje sudėtis panaši kaip ir kitų „virtuvinių grybų”, fermentai, vitamninai, organinės rūgštys, kileriniai toksinai. Turiu paminėti, kad pats 2008 metais po tulžies pūslės pašalinimo operacijos pasitelkiau šį grybą į pagalbą. Jis puikiai pastatė sutrikusią mano virškinimo sistemą ant kojų vos per kelias dienas.

Jogaila Mackevičius