Šaldymas. Uogos

Vaisius ir uogas, geriausia, žinoma,  valgyti šviežius. Tačiau ne pro šal jų ir „šviežių” atsargas žiemai pasidaryti. Šaldymas – vienas geriausių būdų. Buitinio šaldytuvo šaldymo kameroje tikrai gali atsirasti vietos keletui indelių su šviežiai surinktomis uogomis. O jei yra atskiras šaldiklis…
Šaldyti tinka beveik visos mūsų krašte dažniausiai sutinkamos uogos. Gal tik laukinės žemuogės, ilgiau jas pašaldžius šiek tiek apkarsta. 
Šaldymui uogas reiktų stengtis rinkti švarias, sausas, „nepraleisti” jokių sraigučių ir vabaliukų. Jei uogos purvinos, jas galima nuplauti tekančiu vandeniu, bet po to – apdžiovinti. 
Šaldyti galima sudėjus į plastikinius indelius (dabar jų galima nusipirkti įvairiausių dydžių) vien tik uogas. Galima uogas ir šiek tiek pasaldinti, pridedant nugriebtą arbatinį šaukštelį cukraus kiekvienam 100 ml.uogų. Pridėjus cukrų, uždarytą indelį reikia kiek pavartyti, kad cukrus kiek įmanoma tolygiau apibyrėtų uogas. Indelio niekada nereikia pripildyti iki pat viršaus – uogos jame turi būti laisvai sukritusios.
Taip paruoštas jas kuo greičiau dedame į šaldymo kamerą ar šaldiklį, kad uždarytos  indeliuose uogos nespėtų imti garuoti – papildoma drėgmė šaldant niekada nereikalinga.
Per vasarą mes taip prisišaldome įvairiausių sodo uogų – žemuogių, braškių, aviečių, gervuogių, šilauogių, juodųjų serbentų. Tinka ir miško uogos – mėlynės, žemuogės, avietės.
Žiemą tokios uogos primins vasarą. Jas galima valgyti atšildytas be jokių priedų, dėti į žele tortus ar kokteilius (vaisiniame kokteilyje niekas taip gerai nepakeičia ledukų, kaip šaldyti juodieji serbentai).

Remontaninės žemuogės
Sodinės šilauogės
Gervuogės
Juodieji serbentai

Avietės